Kaip išsirinkti droną?

Pastaruoju metu itin išpopuliarėjo skraidantys robotai – dronai. Eiliniam vartotojui siekiant nepasimesti šių skraidyklių gausoje būtina žinoti keletą dalykų.

Dronų istorija?

Techniškai dronas yra bepilotis orlaivis – autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomas orlaivis be įgulos. Kitaip tariant, droną sudaro dvi esminės dalys – skraidyklė ir nuo žemės ją valdantis ‚pilotas“. Šis pavadinimas nėra oficialus, tačiau labiausiai paplitęs kasdienėje kalboje, taip pat neretai galima išgirsti multikopterio ir kvadkopterio sąvokas. Pačių dronų yra daugybė rūšių, bet pirmiausia juos galima skirti į karinius ir ne karinius. Karinių dronų ištakos siekia dar XX a. pradžią. Šiandien vadinamuosius personalinius dronus gali įsigyti kiekvienas norintis, o pasaulyje jie naudojami labai plačiai – nuo gelbėjimo operacijų iki Holivudo filmų kūrimo. Dėl išskirtinių galimybių iš paukščio skrydžio įamžinti kvapą gniaužiančius vaizdus, dronų populiarumas tik auga.

1. Prietaiso komplektacija Prieš perkant droną, būtina atkreipti dėmesį į įrenginio komplektaciją. Dauguma parduodamų dronų yra visiškai paruošti skrydžiui ir žymimi RTF (ready-to-fly). Tokiems multikopteriams paruošti reikia mažiausiai pastangų (pavyzdžiui, gali tekti įkrauti baterijas ar susieti nuotolinio valdymo pultą su skraidykle), o svarbiausia – jie nereikalauja papildomų investicijų. Įsigijus kito tipo droną tektų atskirai pirkti kai kurias detales. BNF (bind-and-fly) tipo dronai paprastai yra pilnos komplektacijos, tačiau neturi valdymo įrenginio. Trečiosios grupės ARF (almost-ready-to-fly) dronams gali trūkti daugelio dalių, tokių kaip siųstuvas, variklis ar baterijos. Toks variantas patyrusiam vartotojui yra galimybė susikomplektuoti droną pagal asmeninius poreikius. Kita vertus, pradedančiajam detalių paieška yra ne tik papildomos išlaidos, bet ir gali tapti nemenku galvos skausmu.

Kaip išsirinkti droną?

2. Fiziniai parametrai

Dronas visų pirma yra skraidyklė, todėl itin svarbūs jo fiziniai duomenys, dėl šios priežasties, įsigydami droną turėtumėte žinoti, kam jį ketinate naudoti ir ko iš jo tikitės.
Multikopteriai gali būti skirstomi į tinkamus naudoti lauke ir patalpose. Kai kurie jų pritaikomi tiek uždarose, tiek atvirose erdvėse. Pavyzdžiui, Parrot AR. 2.0 turi du keičiamus korpusus – skraidymui patalpose skirtas korpusas papildomai apsaugo besisukančius propelerius.

Ne mažiau svarbus ir roboto dydis. Mažesni multikopteriai tinka patalpoms, be to, juos patogiau transportuoti - kai kurie gali tilpti į paprasčiausią kuprinę. Antra vertus, didesni dronai neretai būna tvirtesni, vadinasi, labiau atsparūs smūgiams ir nesėkmingiems nusileidimams, bei stabilesni esant prastoms oro sąlygoms.
Dronai taip pat skiriasi pagal propelerių skaičių. Labiausiai paplitusios yra keturis sraigtus turinčios skraidyklės – kvadkopteriai, naudojami pramogai arba komerciniais tikslais. Taip pat gaminami heksakopteriai (šešiasraigčiai dronai, tinkantys profesionaliems filmavimams) ir oktokopteriai, turintys aštuonis sraigtus.
Gamintojai siūlo skirtingo dizaino ir ergonominių savybių multikopterius. Šiuo metu galima įsigyti netgi paukščio pavidalo skraidyklę Bionic bird. Nors tai yra antraeiliai dalykai, jie lemia, kiek patogu bus droną skraidinti ar laikyti rankose.

3. Baterija

Nuo baterijų galingumo priklauso, kiek ilgai dronas gali išbūti ore. Nurodytas laikas gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo to, ar naudojama kamera, taip pat nuo judėjimo greičio bei oro sąlygų. Paprastai skrydžio trukmė yra nuo 7 iki 40 min, dažniausiai apie 15 min, ko visiškai pakanka fotografavimui ar filmavimui. Atkreiptinas dėmesys, jog komplekte gali būti ir daugiau nei viena baterija, o tai yra didelis privalumas, norint pratęsti skraidymo laiką. Būtina atsižvelgti ir į tai, kiek laiko trunka baterijos įkrovimas.

4. Radijo valdymo nuotolis

Šis parametras lemia, kokiu didžiausiu atstumu nuo „piloto“ gali nuskristi dronas ir į kokį didžiausią aukštį gali pakilti.

5. Kamera

Dauguma dronų yra pritaikyti filmavimui ir fotografavimui. Rekomenduotina patikrinti, kokios kokybės kamera yra rinkinyje ar gali būti tvirtinama.

Pagal kameros tipą skirstoma į:

• Dronus, turinčius 4K, 1080p arba 720p skiriamosios gebos integruotą kamerą
• Dronus su SD, standartinės skiriamosios gebos integruota kamera
• Dronus su GoPro kamera
• Dronus, pritaikytus tvirtinti GoPro kamerą
• Dronus, turinčius tik fotografuojančią kamerą
• Dronus, neturinčius kameros

Dar viena reikšminga detalė – stabilizatorius, užtikrinantis, kad kamera nejudės ir vaizdas bus ryškus bei kokybiškas.

6. Skrydis ir valdymas Dronai gali skristi valdomi „rankiniu“ režimu, tačiau gali veikti ir automatiškai, pavyzdžiui, judėti pagal iš anksto užprogramuotą trajektoriją. Rankiniu būdu reguliuoti skrydį yra sudėtinga, reikalauja įrenginio „pajautimo“ ir valdymo įgūdžių. Tokių parametrų kaip skrydžio aukštis, greitis ar nuotolis tikslus nustatymas vienu mygtuko paspaudimu yra kur kas paprastesnis ir ypač tinka pradedantiesiems. Nauji modeliai siūlo vis daugiau automatinių skrydžio režimų bei funkcijų, tokių kaip grįžimas į pradinį tašką, drono padėties ištiesinimas, judančio objekto sekimas, jo apskriejimas ratu ir panašiai. Visa tai daro skrydį tokį tikslų, kad galima sutelkti dėmesį į vaizdo įamžinimą, o ne prietaiso kontroliavimą. Jei drone įdiegta atvirojo kodo programinė įranga (Linux), tai suteikia galimybę pačiam programuoti savo multikopterį, tačiau tai nėra aktualu pradedantiesiems vartotojams.

Skraidyklės su nuotolinio valdymo pultais siejamos Bluetooth arba bevieliu interneto Wi-fi ryšiu. Nemažai dronų gali būti valdomi tiesiog išmaniuoju telefon ar net specialia apyranke (šis variantas itin tinka sportininkams). Kai kuriems modeliams siūlomos programėlės su papildomomais skraidymo ar fotografavimo režimais. Taip pat kai kada galima atskirai valdyti ne tik paties drono trajektoriją, bet ir kamerą, o fiksuojami vaizdai gyvai perduodami į išmanųjį įrenginį.

Visus dronus rasite čia...